Projektas „Rėkyvos molinukai“

Nuo 2007 m. eilę metų vyko projektas ,,Rėkyvos molinukai“. Jo metu vyko trumpos pamokėlės, kuromet dalyviai daug sužinojo apie molio savybes, jo panaudojimą, kokių rūšių yra molis, kaip jis veikia žmogaus psichologiją.

Keramika, ko gero, seniausia lietuvių liaudies meno rūšis. Keraminiai gaminiai gaminami daugelyje pasaulio šalių, tačiau pramoniniai gaminiai negali prilygti rankų darbo keramikai į kuriuos įminkai dalelę savęs, dalelę meilės ir šilumos. Būtent todėl po užsiėmimų jaučiamės dar artimesni, nurimę ir atsipalaidavę. Ir tam netgi neprireikia žodžių.Molis yra nuosėdinė plastiška uoliena iš labai smulkių dalelių (mažiau nei 0,01 mm). Lietuvoje išžvalgyta daugiau nei 50 telkinių. Dauguma jų – paskutinio apledėjimo prieledyninių ežerų vietose. Iš molio gaminamos plytos, čerpės ir kt. gaminiai.

Molis plačiai naudojamas keramikoje. Iš jo daromos plytos, porcelianas, gaminiai buičiai. Taip pat naudojamas cemento , popieriaus gamyboje, bei kaip filtruojanti medžiaga. Kadangi molyje yra daug cheminių medžiagų, molis naudojamas medicinoje ir kosmetikoje. Lipdymas iš molio – tai ne tik vaizduotės lavinimas, kūryba, bet ir pokalbis su savimi.

Būdingas moliui savybes (plastiškumą, rišlumą) suteikia mažesnės kaip 0,005 mm dalelės. Jei tyrinėtume pro mikroskopą, pastebėtume jų kristalinę struktūrą. Mažesnio grynumo, ypač plastiškesniuose, moliuose yra labai smulkių beformių dalelyčių, atsiradusių iš suirusių kristalų. Jos virto tokiomis, nes vanduo jas toli nunešė iš kilmės vietos iki klodų susidarymo vietos. Molis sugeria vandenį ir dujas, todėl, būdamas drėgnas, turi specifinį kvapą. Sausas molis įgeria net iki 70 % vandens, dėl to padidėja jo tūris. Be vandens, jis sugeria ir kitokius skysčius, pavyzdžiui, alyvą, dažančias medžiagas ir t. t. Plastiškas molis limpa palietus, blizga pabraukus. Nuo šalčio ir atodrėkio molis smulkėja. Molio dalelės pasižymi vidiniu sankabumu, todėl, jam išdžiūvus, gaminys pasidaro kietas ir stiprus. Keičiant formą, molio tešloje vyksta vidinis masės sluoksnių slydimas, dėl to ir nesusidaro plyšiai. Toks sluoksnių judėjimas, jiems nesutrūkinėjant, galimas tik tada, kai tarp dalelyčių yra pakankamas sankabumas. Kiekviena plastiškos molio tešlos dalelytė yra padengta vandens plėvele. Prarasdamas tarp dalelyčių esantį vandenį, molis netenka plastiškumo. Smulkesnis molis būna plastiškesnis, nes dalelyčių lietimosi paviršius ir sankabumas tarp jų yra didesni. Norint pagaminti iš tokio molio tešlą, reikia daugiau vandens. Didinant iki tam tikros ribos vandens kiekį tešloje, didėja ir jos plastiškumas. Peržengus šią ribą, tešla įgyja skysčio ypatybes, jos turi būti pašalinamas pamažu, kad nesideformuotų gaminys, tačiau tokia skysta tešla, gali būti panaudojama kaip molio klijai t. y. kuomet reikia suklijuoti dvi ar kelias molines detales. Staigiai kaitinamas, molio gabalas subyra į trupinėlius. Degdamas molis įgyja galutinę spalvą. Išdegtas grynas molis esti rusvos spalvos. Džiūdamas molis traukiasi, ir sumažėja jo tūris. Džiūstant molio gaminiui, likusios tuštumos užsipildo molio dalelytėmis tol, kol viena atsiremia į kitą.

Nuo to momento molis nustoja traukęsis ir netenka plastiškumo. Ilgiau džiovinant molį, gaunama akyta masė. Kuo storesnės gaminio sienelės, tuo didesnis būna drėgnumo skirtumas tarp paviršinių ir vidinių gaminio sienelės sluoksnių, todėl tokius pusgaminius reikalinga ilgiau džiovinti. Jeigu, džiūstant gaminiui, jo sienelės paviršius greičiau sukietėja, negu vidinė masė (nespėja išdžiūti ir sumažinti tūrį), tai atsiranda vidiniai įtempimai, o tuo pačiu deformacijos ir plyšiai. Storesnius gaminius, kuriems reikalingas ilgesnis džiovinimas, lengvai pridengiamas polietilenu. Džiovinami gaminiai saugomi nuo skervėjų bei per greitos džiūvos. Lipdant molį svarbiausia ne pats procesas, o jo rezultatas, kuris kartais tampa labai svarbus ir naudingas ne tik bręstančiam vaikui, bet ir suaugusiam. Kiekvienam, dirbant su moliu, lengva keisti jo formą – lengva kurti ir griauti. Molis taip pat leidžia sukurti kažką iš nieko, transformuoti, keisti, kurti skirtingas formas. Jis leidžia sukurti konkretų kūrinį, kuris gali simbolizuoti vidines vizijas. Procesas, paverčiantis beformį molio gabalą nauja skulptūra ir atvirkščiai, yra terapinis procesas. Jis leidžiasi būti daugybę kartų minkomas ir perminkomas.
Dėl galimybės kurti apimtinę formą, vaizdus, sumanymus galima perteikti tikroviškai. Molio kūriniai tampa terapinio pokalbio dalimi.

Molius priimta skirstyti, atsižvelgiant į jų atsparumą ugniai.

didesnis, negu 1580 °C – ugniai atsparūs; nuo 1350 iki 1580 °C – sunkiai besilydantys;mažesnis, negu 1350 °C – lengvai besilydantys.

Atsparumas ugniai parodo, kokioje temperatūroje kaitinamas molis suminkštėja tiek, kad jo bandinys deformuojasi, veikiamas savo masės.

Grynas molis lydosi tik labai aukštoje (apie 1800°) temperatūroje, negrynieji (paprastieji) moliai lydosi maždaug 1200 °C temperatūroje. Molio lydymosi temperatūrą sumažina fliusai (geležies, kalcio, kalio, natrio junginiai). Dirbinius iš molio išdegame iš projektinės veiklos įsigytoje krosnyje.

Gryni moliai randami ypač retai, visuose gamtoje randamuose moliuose randama pašalinių medžiagų pėdsakų. Praktikoje grynaisiais moliais laikomi tie, kurių priemaišos ryškiau nepakeičia molio savybių. Molinukų gamybai naudojame Lietuvoje iškastą ir paruošta molį. Mūsų gamintus molinukus galima naudoti net tik dėl grožio, bet ir pagal paskirtį.
Jei kam nors atrodo, kad molio lipdymas paprastas ir greitas darbas, tai labai klysta. Visas lipdymo procesas nėra toks paprastas, kaip atrodo pradžioje. Kol iš molio atsiranda lėkštė, dubenėlis, puodelis ar koks kitas gaminukas, tam reikia nemažai laiko ir pastangų. Gamybos procesas užtrunka nuo 2 iki 4 savaičių, kuris susideda iš kelių etapų: lipdymo, džiovinimo, degimo. Dar turėtų būti glazūravimas ir antras degimas, tačiau dėl lėšų trūkumo glazūravimas nebuvo vykdomas.

Su savo rankų keramikos darbeliais Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės vaikai dalyvaudavo Šiaulių dienose, įvairiose parodose.

Projekto vadovas – Ugnius Malakauskas