Važiavom vieną dieną į Žagarę Ir oras buvo nuostabiai gražus, Klegėjo mūs bendruomenė lyg valios Ir dainos liejos į laukus plačius.
Nuvykę mes aplankėme Žagarės dvarą Ir vaizdas buvo net labai gražus Nors kambarių ten buvo lyg 99—eri, Bet mes apėjome beveik visus.
Mums pasakojo gidė kaip bajorai ten gyveno Ir per akinius matėme būties vaizdus, O iš visų kampų į mus žiūrėjo akys Seniai gyvenusių žvėrelių iškamšų žvilgsniu.
Važiavome dar aplankyti Švietės upės Ten stovi užtvanka tokia kaip bliūdas Ir šniokščia, ūžia Švietės vandenėlis Nukrisdamas purslais į dubenėlį.
Aplankėme visi darniai lėlių namus. Aušra Petrauskienė aprodė angelų dirbtuves. Jos darbas yra kruopštus ir dailus, Nes ten lėlių gal 100-as su trupučiu guli.
Keliavome visi drauge prie puodų namo. Skambėjo puodų garsas išdidžiai. Ten meistras daug tų puodų priklijavo, Apšiltino savus namus tikrai gerai.
Petkauskienė Laimutė mums aprodė akmenų skulptūrų parką, Kiek ten įdėta prakaito žmonių, Kad tokį grožį padaryti Iš paprasčiausių akmenų!
Po to mus nuvežė į Gaižaičių bendruomenę Pagirdė arbata karšta. Dėkojame Laimutei už jos dosnią širdį, Bendruomenės pirmininkė ji tikrai gera.
Važiuojant jau namo, mes dar gėrėjomis Žagarės žmonių išradingumu, Nes daugelio namų kiemuos regėjom Visokias kaliauses padarytas iš šiaudų.
Per visą dieną mes tiek daug apėjome Ir prakaitą mes braukėm iš tiesų, Bet visą mes Žagarę apžiūrėjome Ir likom sužavėti iš tiesų!
I. Žaliauskienė
Rėkyvos bendruomenės moterys sumąstėme aplankyti Žagarę. Ekskursija prasidėjo Žagarės dvaru. Mus pasitiko gidė. Rūmai didžiuliai. Patekome į pirmą kambarį, kuriame gražiai puikavosi stručio, meškos ir kt. iškamšos. Sekantis kambarys – vien didžiuliai ragai. Matėme p. A. Brazausko portretą, o šalia jo sumedžioto elnio ragus. Per virtualius akinius stebėjome dvaro ponų ir ponių gyvenimą. Teko pasimatuoti dvaro moterų puošniomis suknelėmis.
Atvažiavome į miesto centrą. Mus pasitiko lėlininkė Aušra Petrauskienė. Ji mus pasikvietė į savo lėlių dirbtuves. Kiek ten lėlių! Įvairių tautybių, dydžio ir grožio… Apie savo pomėgį – rinkti ir gaminti vis naujas lėles įdomiai papasakojo p. Aušra.
Po įdomių pasakojimų mus palydėjo apžiūrėti ,,užtvanką – bliūdą“. O jis didžiulis! Gaila, vasarą šiek tiek nusekęs vanduo ir nesimatė viso grožio. Kai pakyla vanduo upėje, vandens perteklius krenta į vadinamąjį bliūdą.
Nuo užtvankos, paupiu ėjome link kaliausių fabrikėlio. Kairėje pusėje upė Švietė, o dešinėje pusėje matėsi gyvenamieji namai, kurių kiemai papauosšti įvairiausiomis kaliausėmis. Palengva priėjome p. Aušros kaliausių fabrikėlį. Ji parodė, pamokė kaip gaminamos kaliausės. Vyšnių festivalių metu būna labai įdomūs renginiai. Toliau paupiu ėjome Žagarės senosios bažnyčios link. Bažnyčios požemyje matėme kriptą, kurioje turėjo būti Barboros Žagarietės palaikai. Tačiau iki šių dienų palaikaų neranda, o yra tik imitacija. Toliau keliavome link puodžių namo, kuris apkaltas įvairiausiais puodais. Nusipaveikslavome, įsiamžinome prie namo.
Toliau važiavome prie Žvelgaičių ežero, gėrėjomės Žvelgaičių kalnu, kur buvo filmuojamas epizodas iš filmo ,,Tadas Blinda“. Vykome link Gaižaičių, kur aplankėme akmeninių skulptūrų parkelį. Nusifilmavome prie aukuro. Mus pasitiko Gaižaičių bendruomenės pirmininkė Laimutė Petkauskienė. Ji mums papasakojo apie Gaižaičių išnykusius seniūnijos kaimus. Akmenyse įamžinti išnykusių kaimų pavadinimai ir simboliai. Pavyzdžiui – Vilko kaimas, buvo pavaizduota vilko galva ir kaimo pavadinimas. Nusifotografavome prie aukuro.
Ponia Laima mus visus pakvietė į Bendruomenės namus, kur vaišino labai skaniais savos gamybos patiekalais bei kava, arbata. Ypač patiko jos gamintas sūris.
Užėjome į biblioteką. Pasidžiaugėme bendruomenės moterų darbeliais. Pirmininkė mus palydėjo į Žukančių bažnyčią, kuri yra vienintelė Lietuvoje akmeninė bažnyčia. Bažnyčioje pajutome gerą aurą.
